- panarinti
- 2 panarìnti tr. 1. išsukti iš sąnario: Trečiajam sprandas panarintas TP1881,27. | refl. tr.: Pasinarináu koją Vn. Vieną sykį esu kojos nykštį pasinarinus, i skaudėjo a metus Jrb. 2. palandinti po vokais, pabalinti (akis): Panarinù akis po blakstienais K. Ligonas jau akis panarìno – miršta Als. Jautis panarìno akis Kl. Na, ko teip panarinái akis? Aš teisybę sakau Kl. 3. nuleisti žemyn, nudelbti (akis, galvą): Lūpą patempusi, akis panarìnusi, drebt kokį žodį Krš. Sėdo ant suolo, atsišliejo nugara sienos ir sėdėjo galvą panarinęs J.Balt. ║ nulenkti: Lytus panarìno rugių varpas, prilenkė pry žemės Šts. [Vėjai] aukštus jovarus kaip kokius bėžius panarinę TP1881,33. 4. išręžti, įtempti: Sprandą panarìna ir sako: – O pyliavą ar atpylei? Šts. Sprandą panarìns arklys i temps, neš ragikes Jdr. | refl.: Gaspadinė pasinarinusi (pikta), žodelio gero neišgausi Dr. Pasinarìnęs eina arklys J. Pula pasinarìnęs, ir gavo par vambrą Šts. Kaip jautukas pasinarinęs Šts. \ narinti; antnarinti; apnarinti; atnarinti; įnarinti; išnarinti; nunarinti; panarinti; pernarinti; prinarinti; sunarinti; užnarinti
Dictionary of the Lithuanian Language.